Kartais gyvenu ne taip, kaip norėčiau

Prisimenu save, prieš metus, kai jaučiausi taip pat, mąsčiau taip pat, negalėjau susikoncentruoti ties kažkuo, o vien lindo vienas žmogus į sąmonės gelmes. Kaip sakoma, tik praradus žmogų suvoki, koks jis tau svarbus. Ir nesijaučiu blogai, turėdama artimą žmogų šalia, galvodama apie kitą. Sunku nusakyti, draugai man yra svarbūs, nes niekad nemėgau jų veisti daug, tačiau kiekvieną labai vertinu ir padaryti galiu viską, kad tik juos susigrąžinčiau. Noriu parašyti jam, jog pasiilgau, jog jo trūksta ir tiek. Žinau, jog sugądinau žmogaus gyvenimą,tačiau aš tik noriu, jog jis žinotų, jog man jo reikia.