tau

prašau, šypsokis. prašau mesk gerti. tai ne tu. tai ne aš. tai ne mes. kiek kartų perėjau per visą gyvenimą gulėdama lovoje, kiek kartų išprotėjau, kiek kartų galvojau apie savižudybę, kiek kartų norėjau padaryti kažką blogo. viskas liko kažkur toli. aš nebežinau savęs. tik gilinu savo esybę į savo vaikus. ne tiek, kiek grįžau į save, kokia buvau, kiek išmečiau dauybę nereikalingų dlaykų, o gal tiesiog nebenaudoju jų. aš užsibarikadavau. nesigaliu. tik to nedaryk tu.

nešk mane link dangaus

aš jį įkalbėsiu ir išvažiuosiu. Aš ją įkalbėsiu ir pavogsiu. Tiesa, juk nereik man apie tai galvoti. Debesėlis nyksta arba aš jo nebejaučiu. Voverė mane įkvepė savo nuotraukom parašyti kažką. Tačiau, kaip visad negaliu pakęsti naktų, nuotraukų ir šitų jausmų. Greičiau prasidėtų mokslai ir galėčau paskęsti krūvyje, o ne sedėti ir juoktis iš kvailo jaunimo. Gal vertėtų pravesti vieną pamoką savam stiliuje. Seniai nejaučiau tokios depresijos dėl žmonių elgesio. Reikėtų apsinuodyti vaistais arba išgerti gero dozę raminamųjų. Kol neatsikratysiu šito jausmo, nežinau net ... daug geriau

nežinau

Sunku kvėpuoti. Jeigu jie diagnozuotų man vėžį vargu ar aš bijočiau mirti. Vargu ar aš galvočiau apie bet ką kitą, kaip ... viskas, kas man liko yra istorijos užrašų forma, nes jose paskęsta visas liūdesys, visos emocijos ir jaučiuosi tuščia. Aš neturiu su kuo galėčiau pakalbėti apie tai, tik Alisę. Jau tada sau pasakiau, jog einu iš proto. Jaučiuosi, kaip koala. Niekas nebėra svarbu išskyrus žydrą dangų, nekantrauju jį pavaizduoti istorijoje.

debesėlis

vis dar virš manęs skraido tas mažylis. Dar iki šiandien turėjau kitokią jo teoriją, tačiau susiprotėjau beplaudama pradangintus plaukus, jog viskas kitu kampu pasikreipė jau prieš kelias savaites. Dar vakar sedėdama mergaitė savęs paklausė " ką aš darau, ką TU darai su savimi", tačiau toliau sedėjo ir skausmo šuliny šypsojosi gyvenimui. Tą patį darė ji ir šiandien, kai jos gyvenimas krito ant šaltų plytelių, tačiau tai nauja pradžia - ji pasakė sau ir savo mamai. Aš vis dar nesuvokiu ką darau, tačiau nejaučiu nieko, tiesiog einu pirmyn. Kai kažkas nupūs šitą debesėlį gal ir verks mažoji mergaitė, jog darė kvailystes, o gal šypsosis, jog išnaudojo jaunyste su kaupu. Tačiau viskas gerai. Tai yra puiku !

671B1D

Nauja istorija keliauja į kompiuterį. Nuostabus pavadinimas, gal nebus pati geriausia, bet manau galėsiu parašyti kažką doro