Taigi, 2011 has came.
Ką tik užlūdo ideali mintis padaryti šiokią tokią apžvalgą praėjusių metų. Turiu laiko ir norą šiam darbui būtent šią naktį, nes nenoriu miegoti ir klausausi Susumu, po ganėtinai ilgos pertraukos.
So, pradėkim nuo to, jog 2010 metus sutikau smagiai. Su Akvilium, Laurynu, Oksana ir Linu. Kad jau prakalbau apie Naujuosius, reiks tad įkelti video su nuotraukomis, nes niekas jų ne matė, nei girdėjo turbūt.
Vasario mėnesį apturėjau pirmąją knygų mugę, vėlgi, su Akvilium. Jaučiuosi kvailai vien sakydama, jog nupirktas knygas dar neperskaičiau, tačiau man jos patinka. Vien jų kvapas, briaunos ir pavadinimai. Knygos, jūsų dienos suskaičiuotos!
Apturėjau nerealius metus anime, manga ir Japonų kultūros atžvilgiu. Perskaityta rekordiškai daugiausia mangų, peržiūrėta rekordiškai daugiausia serijų per trumpą laiko periodą ir "Learn Japanese in 30 days" nueitos NET 9 pamokos. Pasinešimas ant gay, echm, yaoi stuff yra visiškai užkietėjęs mano bruožas, greičiau dalis mano fantazijos, laisvalaikio praleidimo, < kiti išsireiškimai >. Kompiuteris dabar palaiko 5.20 GB yaoi mangų. Jau nekalbu apie 320 GB anime, parsiųstų per kelis mėnesius ir ankstesnius dydžius, pasiekusius mano kietąjį diską. Turbūt esu užkietėjęs otaku. Bemiegės paskutinės vasaros naktys, bežiūrint random new anime ir skaitant mangas, užkaitinančias iki nežinia kokios temperatūros. O, taip.
Muzikos srity nelabai galiu pasigirti, nes visus metus labiausiai dominavo Susumu Hirasawa, nuo pačios gegužės iki rugsėjo, o gal net ir toliau. Turbūt galėčiau rašyti ir rašyti kaip džiaugiuosi parsisiuntusi jo diskografiją ir praleidžiusi naktis ir dienas klausydamasi vien tik jo, bet manau jau tai pasakiau. Ir džiaugiuosi savo pinigine, greičiau mamos, kad galėjau užsisakyti antsiuvą, su jo vardo ir pavardės hieroglifais. Išmokusi juos atmintinai, rašiau kur tik papuola ir man buvo, ir yra, begalo gera, kai žmonės paklausia, ką jie reiškia, o aš, kaip koks Japoniškos muzikos guru atveriu burną ir dėstau informaciją. Taigi, 2010 metų svajonių sąrašo n dalis buvo įvykdyta - antsiuvas +, o dėl albumo užsakymo tai teks dar pagalvoti, kad ir kaip jo noriu.
O taip pat muzikos pasaulį papildė Metric, kurie atėjo kaip tik metų pabaigoje, tad reikėtų jiems paploti.
Paskutinė vasara, bet nepritrūko vasaros darbų - papildomos lietuvių, kuri neįvyko 82 procentus numatyto laiko. Džiaugiuosi, bet jaučiuosi kvailai žinodama, jog niekas nevyksta, et.
Prie paskutiniosios vasaros prisideda ir kažkokie nauji prieskoniai - koncertai ir išvykos. Taip, be2gether. Pirmą kartą pajutau ką tai reiškia, kai žmonių yra daugiau, negu keli šimtai, šikynės pilnos vėmalų ir ne tik, miegoti neeina niekaip, nes kažkas rėkia kažkokio vaikino vardą, o gyvas koncertas yra neapsakomas gėris. Pajutau kažkokį taip vadinamą gėrį, nes laimėjau bilietą į šį renginį, per facebooką, like, kas galėjo tikėtis. O šis internetinis pragaras man padovanojo ne tik bilietą į kažką naujo, bet ir nuostabią knygą, kurią baigiu valgyti, gal šią naktį, gal ryt autobuse. Ši knyga buvo mano norimų pirkti knygų sąraše, bet vat, stebuklai, o gal greičiau tiesa, naglumas.
Taip pat galėčiau praplėsti jausmų sritį, greičiau aptarti trumpai ir aiškiai. Kaip kvailai viskas prasidėjo ir kaip greitai viskas baigėsi. Nežinojau ar tai meilė, bet jaučiausi gerai, nes tai buvo žmogus, kurį laikiau artimiausiu visus šiuos 4 metus. Iki šiol myliu jį, taip ir noriu jam ištiesti ranką ir matyti jo šypseną, be jokių paslėptų pykčio žymių. Vėl noriu gerti arbatą, laikyti jo rankas, šypsotis, sedėti vienoje mašinoje. Melancholija. Būdamas ekstravertas nesuprato užkietėjusios intravertės ir apdegino save ir mane. Buvau šikna, bet lyg šiol jį branginu. O jis to turbūt niekados nesužinos, o gal ir žino, bet jam tai nerūpi. Linai, auginkis plaukus, važiuokim į sodą, ant dviračių ir tiek. Kaip klaikiai gražiai atrodo šios vizijos, kad net sunku pasidaro. Dėja manęs tai nepaveikia kažkiek sunkiau. Turiu dvi personas, kurios man atvėrė ir dar padeda atverti duris pasauliui, kuriuos myliu ir kurių nenoriu prarasti. Tiesa vienas gali nuklysti, tačiau vieno nepaleisiu, kad ir kaip sunku būtų sulaikyti, nes ji man parodė per daug mano mažam protui, tad, kaip sakoma, take responsability.
kitas metų įvykis būtų nuostabioji Rugsėjo pirmoji, per kurią pirmą kartą, per 5 metus, pakalbėjau su klasioku, kuris su manimi vedė pirmoką. Jausmas keistas, nes visiškai nesijaučiau, kaip dvyliktokė, ką jau klabėti apie buvusią vienuoliktokę.
Tad taip, klausyti pavaduotojos kalbos, žiūrėti, kaip išnešamos vėliavos, matyti fail šokį buvo awesome thing, greičiau the most asumest thing in these 12 years of school.
Dar kitas metų įvykis būtų Tiltas.
Šiaip taip, turiu ganėtinai trumpą atmintį, todėl greičiau bus taip:
Daug kino, daug išvaikščioto maršruto nuo Mažvydo iki Reformatų, daug CI'o, nuostabios šilumos kūnui ir sielai, daug nuotraukų, šiek tiek pykčio, šiek tiek ašarų, keli auskarai, naujos fantazijos, nauji fetišai, nauji baldai, naujos svajonės, naujas požiūris, naujas suvokimas.
Geri buvo metai, hai. O dabar, visi, darysim šiuos tokius pat šauniais, o gal net ir geresniais.
A promise.
