Helis

tai verta dėmesio bent man,nors net nežinau. šiandien būdama gamtoje tiesiog pradėjau perrašyti ir per naują rašyti Helio vandenį. Turbūt parašiau pusę ar bent ketvirtadalį, ilgainiui bėgant įmesiu į rašinių blog'ą, nes jis turėjo būti skirtas mano ir jo akims, tačiau vargu ar kas pamatys mintį jame, kuri tik man aiški. turbūt nusikirpsiu vėl, nusiskusiu, nežinau. nusibodo plaukai man, o antradienį nusipirksiu dažus. priėmė mane į projektą ir jau kitą savaitę prasideda mokymai. įdomu, kuom tai baigsis ir kokį verslo planą sugalvosim rašyti kitamet. vakarykštė kelionė lyg Europos parko buvo kažkas ypatingo. turbūt net pati savimi stebiuosi, jog tokiu laiku nusprendžiau kažkur važiuoti, nors ir reikėjo eiti raktų nuo rūsio iki mamos darbo, o vėliau atgal. reikėtų ir ryt kur nuvažiuoti arba pagaliau pradėti mokytis egzaminams geriau ir susitvarkyti spintą, pradėti rūbus karpyti ir projektuoti kurpes. turbūt tik pavasariais man tokie norai kyla ir juos greitai įgyvendnu. nauji vaistai padeda odai, pagaliau ji bent kiek panašėja į tokią, kokia buvo kažkada.

ilgiausia diena

pati ilgiausia diena mano gyvenime turbūt. nuo pat ryto ji kažkokia keista. kolį parašiau per valandą, per valandą grįžau namo ir laukiau iki dviejų, kada turėjau eiti pas Ugnę arbatos. O taip norėjau nueiti į galerijaą, kuri, pasirodo, nuo dvyliktos tik dirba. Jaučiu rytoj pasiimsiu ką užkąsti arba nueisiu į Rimi, pasibastysiu mieste iki penktos, pasedėsiu teatre, o vakare gal Sereikiškėse knygą skaitysiu. Būtų visai smagu negrįžti ryt iki vėlumos, grįžti paskutiniu autobusu. rankos šiandien drebėjo, kaip išprotėjusios, tiesiog plaukiojo tavo atvaizdas man prieš akis, rankos laikė telefoną ir telaukė, kol galės nusiųsti žinutę, tačiau žinau, jog tai hormonų audra, jog galiu tvardytis, o šitos ašaros tik nuramins mane su valerijono stikliuku po ranka. tačiau jaučiu, jog neištversiu, jog nusiųsiu, net jeigu tai ir nebeturės reikšmės. paskutinė žinutė, kad daugiau neplaukiotų viskas prieš akis. karpau maikę, planuoju tolimesnius gyvenimo veikalus. jaučiu šeštadienį eisiu į saloną, pasedėsiu, nusišypsosiu, užsirašysiu į kitą, parašysiu porai dar ir susiplanuosiu dar daugiau mėšlo. mano plaukai ataugo šiek tiek, reikės tuo pačiu nuvažiuoti nusipirkti mėlynų dažų. reik ryt gerai anglų atsiskaityti ir parodyt špygą pasauliui. o diena vis dar tęsiasi, ji nesibaigia

95.9

Pagaliau balandis eina į pabaigą ir mano rytus su Rock FM pakeis nauja banga, kurią žingsniečiai paveikdami mane ją įpiršo į mano gyvenimą. O jame nebuvau tiek išleidusi juoko, kiek vakar, jog net ašaros riedėjo iš akių kampučių. Kažkaip galvojau, jog turiu ką nuostabau papasakoti, tačiau net nežinau kaip gyvenimu dabar. Sudarysiu sąrašiuką, tiesiog įvarių dalykų, kurie dabar vyksta šitam mažam niekale : -* nebegeriu valerijono jau savaitę ar dvi -* pagaliau beliko tik apie šimtas mangų iki mano " things to do before I die " išbraukimo. Kampai -* artėja sesija, apie kurią dar negalvoju, tačiau kas galėjo pagalvoti, jau praėjo metai, jau baigiu pirmą kursą už kelių mėnesių -* mankštinuos kiekvieną dieną ir jaučiusi puikiai -* nebevalgau tiek saldumynų, kiek valgydavau. Tik šiandien galiu savęs gėdytis, jog suvalgiau tiek daug -* planuoju naujas modifikacijas, turiu sugalvoti gerą planą, jog viskas išdegtų -* koregacija, koregacija -* šiandien kojyčių pagalba nuėjau namo nuo universiteto. Eik sau, saule ir šiluma -* mano nuobodžias dienas kiek nuspalvina senas geras įprotis - anime -* mokausi gaminti, net jeigu ir sekasi prastai, tačiau tobulėjimui nėra ribų -* mano dermatitas mane galėtų ir užmušti, nes nauji kremai netinka, o aliejaus nenoriu naudoti kiekvieną dieną, šikt -* išbraukymai -* trečiadienį dailė, ketvirtadienį teartas, o penktadienį nakvynė gal. -* trumpi plaukai yra tikras šūdo gabaliukas, juos neįmanoma suvaldyti -* sulauksiu senjorės amžiaus su dvylika kačių, taip. o dabar laikas išeiti iš lovos

o jeigu

parašei ne tam žmogui, teisingai? pasakysiu plačiai erdvei, jog žinotum, kad pasiilgstu tavęs, tačiau nto garsiai niekad nepasakysiu, net kai sugebėsiu tave matyti kelių metru atstumu širdies dūžiai mane žudys, tačiau stovėsiu tvirtai. Nepalieki manęs net dienai mintyse, kas jau tapo kasdienybe ir su kuo sugyvenau. Kiekvieną kartą matau savyje tave ir tai priverčia mane šypsotis. Tu įkvepi mane ir tikiuos jog ta, kuriai rašei įkvepia tave. Ir taip pat ateičiai pasakysiu, jog kai sakysi tokius nuoširdžius žodžius - žiūrėk žmogui į akis, o ne rėk | o jeigu aš mirsiu ryt

<>

tai tikrai ne kažkas, ko tikėjausi iš savęs. vaistus teks nešiotis su savimi. ir negalima miegoti šitam kambaryje, jis kažkoks ne toks. greičiau atostogos, Šiauliai, dokumentika, pavasaris, koliai ir visokie kiti dalykai, kurie mane kels viršun. o rytoj užsirašysim pas tą, kuri išrašys Linai akinius. jau pradedu galvoti apie jų rėmelius.