ｗｈａｔ ｉｓ ｗｈａｔ？

Žiovauju, nes miegas ima, o ima, nes noriu miegoti.

Įsijungiu savo "love song" ir pradedu šį reikalą, tačiau jau pamiršau kaip kas ir kada.

Pradėsiu nuo to, kad grįžo tėvas, kurį mačiau porą kartų, kuris mane šiandien pakišo, taip sugadindamas man nuotaiką, dėl ko dabar kažką geriu šūdino, meeeh. Niekaip negaliu jo nemėgti ir nemylėti. I'm to kind, I guess.

Teisingai, juk buvo šventės.
Mano ir Akviliaus gimtadieniai. Tee-hee.
Pas Akvilių atvažiavom per anksti, bet Pavelas jai padėjo daryti sumušitnius, o aš susisiuvau skylę rankovėje. Taigi, ilgainiui pradėjo rinkitis žmogėnų, pradedant nuo Saulės, baigiant Migle. "Lesbian club" pavadino šį veikalą mielas berniukas, kuris turėjo pilti Ugnei vyną ir kuri jį norėjo pamokyti ( gal dar ir nori, jei prisimena kas jis toks).Išvertėm lovą, išgėrėm viską, o aš sugebėjau arbatos tik puoduką išlakti, ech. Vėliau žaidėm Aliasą, per kurį vos nedėjau į kelnes, nes Laura moka pasakoti, o Mafija leido suprasti, kas yra draugas, o kas priešas. Juokauju. Išėję iš Akviliau nuvažiavom iki Banginio ir nuo stotelės iki Lukiškių ėjom kojom. Buvo asum, nes nebuvo šalta. Apkalbinėjom viską ir visus. Ypač juoką kėlė Ugnė, oh c'mon. Atsisėdau į autobusą, išvyniojau dovaną ir šokinėjau iš laimės, mat Pavelas dar praeitą dieną klausė, ar ją turiu, o pasirodo, jog jie bendradarbiavo, o aš jam rašiau, jog šokinėjau autobuse, tad pasijutau, kaip VAIKAS, bet buvo smagu. Ačiū jums, turėjau ką veikti bevažiuodama namo, nes taip norėjosi ką paskaityti, tai ją pradėsiu, kai baigsiu dabartinę knygą.

Kitą dieną atėjo mano eilė džiaugtis, bet aš šypsojausi vien todėl, jog buvau ne viena. Nepatinka man tas pavadinimas " Gimimo diena" ar " Birthday". Kelia tokį jausmą, lyg tai turėtų būti BIG DAY, su visokiais navarotais, pompastikom ir etc. Ne, man viso to nesinorėjo, tiesiog gulėti, kalbėti, valgyti, šypsotis ir gerti arbatą. Ak taip, dar TORTAS, ar TORTAI. nom nom nom.
Vos neužmigau nuo likerinėas arbatos, nors ir buvo skani.

Man atrodo, kad susirgau, nes sloga, gerklė ir karštis aplankė, bet turbūt perpūtė ir tiek.

Katinas pradėjo valgyti, vos neverkiau, nes maniau, jog viskas - fin, bet štai, vėl gera. Ryt mamai teks sunki dalia nešti jį į Vet, nes miauksi, kaip pasiutęs. Energija grįžta.

O man rojus jau trys dienas. Nežinau ar gerai, ar ne. Ai, nerūpi, reikia džiaugtis viskuo. Noriu jogurto, jis guli šalia jau porą valandų. Gal filmą pažiūrėsiu.

MIGLE,
“Jade?”
“Alexander?”
“Do you remember that day you fell out of my window?”
“I sure do, you came jumping out after me.”
“Well, you fell on the concrete and nearly broke your ass and you were bleeding all over the place and I rushed you off to the hospital. Do you remember that?”
“Yes, I do.”
“Well, there’s something I never told you about that night.”
“What didn’t you tell me?”
“While you were sitting in the backseat smoking a cigarette you thought was going to be your last, I was falling deep, deeply in love with you and I never told you ‘til just now.”
“Now I know.”

Ši daina tuoj atsiras ant mano spintelės sienos, negaliu :<

Ｓｎｏｗ

Taip, labai " užpustyčiausia" ( toks žodis šimtų procentų neegzistuoja) diena.
Nežinau, kaip sugebėjau išlikti sveiko proto, bet kažkaip.
Kažkoks jos review'as.

Atsikėliau anksti, valanda anksčiau, kad galėčiau padaryti Vokiečių kalbos namų darbus, tačiau juos padarius nenuėjau į pamoką pasakius, jog esu poliklinikoje.
Taigi rytą praleidau žiūrėdama filmą King Of Thorn. Man patiko, duočiau 8/10, mat viską gadina tik prakeikta kompiuterinė grafika. "Kas per daug, tas negerai".
Taigi, pasiryžau eiti į lietuvių, bet mano sąžinė tiesiog leido sau praleisti vieną lietuvių ir eiti į antrąją, kurios, pasirodo, NĖRA. Pasirodo, jog Lietuvių kalbos pamokos išvis NEBUVO.
Štai ką aš vadinu EPIC FAIL. Mokytoja serga ir klasiokė man to neparašė.
Ką gi, atnešiau Vokiečių kalbos mokytojai knygutę, iš kurios turėjau nurašyti visus puslapius žaidimų, bet padariau tik pusę, o gaila.

Trečiai valandai turėjau būti Lazdynuose, sustikti su Agne ir atsiimti puoduką, tad nusprendžiau susitikti su Skirmantu kuris, oh my god, užsiaugino plaukus ir atrodo SEXY. Autobusas buvo PERGRŪSTAS. Žmonės vienas ant kito rėkė eiti tolyn, o iš ten rėkia, kad nėra vietų, tad teko sėstis ant ratų. Suteikiau žmonėms daugiau vietos. Dar pabrėšiu, kad autobusas vėlavo 15 minučių, meh, o atvykau į Lazdynus 20 minučių vėliau. Atsiėmusi puoduką nuėjom pas jį namo, kad jis man duotų maišelį, ens šaltis buvo toks, kad pirštai ŠĄLO. Taigi pasibuvom laiptinėje ir šildėm savo sėdynes ant radiotoriaus. Kalbėjom apie viską, kas tik šovė.
Gaila, kad laikas taip greit nuėjo - atėjo laikas keliauti pas Pavelą.
Nuskilo, jog vos pasiekus stotelę atvažiavo 16-tas, tačiau nenuskilo tai, jog nuo Lazdynų iki jo namų važiavau 40 minučių. Kamščiai.
Bent gerai tas, jog, kai grįžinėjau namo, nebuvo tiek mašinų. Ir troleibusą nešiojo, greičiau vos nenunešė. Visada, kada važiuoju iš jo, kelionė atrodo tokia ilga, kad net knygą užknisa skaityti, mat perskaitau daug puslapių, o atrodo, kad ir laiko daug praėjo, ir kelias nuvažiuotas daug, o pasirodo, jog klystu.

Puiku, kad ryt tik į trečią pamoką. SLEEP TILL 9 O'CLOCK.
Reikės daryti dovaną. EPIC. Tikiuosi, jog Pavelo išeis, antraip išprotėsiu.

ｉｔ’ｓ ｃｏｍｉｎｇ

KALĖDOS! Jos artėja!
Nors, tiesą pasakius, jaučiu, kad viskas per daug nuvalkiota, per daug vaidinimo. Ne, nekalbu apie save. Man toji dvasia jau nuo tęstinio, nuo tos akimirkos, kai išėjau su ta kepurėle iš to pastato - moterys juokėsi, žmonės žiūrėjo, o man smagu ir nesijaudau, jog esu viename iš pavojingiausių rajonų Vilniue, nes man buvo gera.
Dar prieš porą dienų, aka vakar, įvyko tas vadinamasis " kalėdisškos davios prisikėlimas". Vos įžengusi į universalinė pamečiau savo kepurę su pirštinėmis ( jas pamečiu per šį mėnesį jau anntrą kartą) ir po parduotuvės pradėjau ieškoti, jau skambinu mamai ir sakau, kad pamečiau, bet ieškau. Išmečiau viltis, nes parduotuvėje neradau ir einu koridoriumi ir matau, kad mano keturė darėta ant stendo ir man tik šypsena iššoko iki ausų ir pasijutau, lyg kokiame kalediškai romantiškame filme, kai pameni širdį ir ją randi, ir šypsaisi iki ausų, vos ne per ašaras, nes žinai, kad niekas nenuspyrė ar paėmė, o padėjo, kad rastum.

Šiek tiek materialaus gėrio irgi pakėlė nuotaiką, bet tai niekis palyginus su jausmu, kurį jutau tada ir vakar.

O dar tas atostogų artėjimas taip nuteikia nuotaiką.
O tas laikas, kai nėra jėgų rašyt.

ｈｏｏｒ’ｔｉ

o, ne, o, ne, o, ne!
kas man pasakys, kas man pasakys, kas man pasakys, kad tai ateitis?
kas gali būti laimingas, o kas liūdnas, kas teisus, o kas - melagis?

mano ateitis šviesi, o gal per daug tamsi. O, ne!
"tu pesimistė" - eik šikt, ne, ne tu ir ne tu. Aš esu aš, tu esi tu, ji yra ji, jis yra jis, jie yra jie, mes esame mes.
Oi, oi, skauda - ne. Fuck.

Gėris - žinot kas jis?
tai gėris, o kas jis? gėris - gėris.
ne, tiesą pasakius man šiandien euforija.
muzikos diena, tiesiogine to žodžio prasme. man atsiuntė Loli Ripe albumus, plius atsisiunčiau naujausią DVAR'ų albumą. Po ilgų paieškų galiausiai jis pasiekė mano kompiuterio kietąjį diską.
http://www.2shared.com/audio/5-_gGfXx/10_hoorti.html
gal kada šis dalykas bus praplėstas ir daugiau žmonių galės jį išvysti ir pamatyti šią nuorodą ir tiesiog atsisųsti šį gėrį, dėl kurio sedėjau ir vos ne verkiau.
kaip aš galėjau neturėti šio albumo? Per 12 metų jie tapo tokie nerealūs, taip.
aš gražioje depresijoje, kur sklando kaspinėliai, kiaulės su sparneliais, širdelės ir tamsa. I'm so happy.

kalėdos artėja, visi serga, aš tingiu, Miglė prajuokino, reik mokytis, vairavimas, teorija, Akviliaus pasiilgau, tęstinis buvo super, dantų šepetukas geltonas, ši daina tokia graži, pasiilgau Pavelo, noriu gerti, skauda ausį, plėsiu ją, plius...'
ir akie ką aš...