Ｉ ＭＩＳＳ ＹＯＵ

I miss you, yes, YOU!
Velniškai pasiilgau Akviliaus, Ą, Miglės, savo grupelės, tėvo.
Nereikia priežasties pasiilgti, bet juk myliu žmones, tad tai ir bus mano priežastis. Dabar ir per amžius.

Su antruoju sniegu, turbūt.
Jau jaučiasi namie šaltukas, vien su marškiniais jau nepasedėsi.

Ryt olipiada, kontrolinis, miestas.
I'm so exited.

Geez. Pirmą kartą šypsausi, o ne verkiu iš kažko, kas yra svarbu, o gal ir ne.
kaip keista matyti kitų laimę, kuri sugriuvo, jų nekaltas šypsenas, kurių vienos buvo suvaidintos, o kitos - tikros. Keista tai, jog prieš savaitę, o gal mėnesį, man kito didelis noras atverti širdį ir viską išlieti, jog viskas - šūdas, tačiau dabar į visa tai žiūriu su šypsena ir man gera. Kažkaip viskas plaukia, o svarbiausia, jog nevartojama prievarta tam tekėjimui vykti. Atsiduokime ir tegu upelis mus plukdina kur pūs vėjas. Nejaugi tapau optimistė? Gal aš rimtai romantikė? The hell with it. I'm happy and am sharing my happiness with everyone even thought they might hate me for that, but I'm quiet so,,, teh-hee

Filmas galintis pakeisti žmogų savo viena mintimi.
Geez, nemačiau filmą, bet trailer'is paveikė. Tai kažkaip leidžia atverti širdį, nusiraminti. Pasidalinsiu, jog mintis ta, jog rašai mintis, laiškus kitiems, kuriems nori daug ką pasakyti, bet gale juos visus sudegini. Esmė, turbūt, tokia, kad atveri širdį, išrašai tai, ką norėtum žmogui pasakyti, bet sudegini, nes viską, ką norėjai, jau pasakei lapui. Gal man ta minutė ir klaidingą įspūdį padarė, bet man velniškai gera, lengva. Jaučiuosi kiek laisviau, nes parašiau tai, ko gyvenime nesugebėsiu pasakyti, turbūt.

Knygos, Knygos, Knygos.
Kaip gi Lina be knygų. Praleidau lietuvių pamoką, apsilankiau su Jurgiu Mažvyde, užsukau į Vagą, kurioje neradau knygų, ėjom per Gedimino pr. iki Eurekos knygyno, kuriame nusipirkau Dainiaus Gintalo " Boa". Jau senokai norėjau ją įsigyti. Poezija. Nežinau kodėl, bet man "Kitos Knygos" yra nuostabi leidykla. Šiuo metu ji mane labiausiai žavi, be "Baltos Lankos". Jeigu mama sužinotų, jog pinigus, skirtus lietuvių papildomai, išleidau ant knygos - I'm as good as dead. Dievinu knygas, todėl ketinu iš sena.lt nusipirkti kitas šios leidyklos knygas ir, aišku, jas perskaityti. 80 litai ant knygų, įdomu, ar tai didelė kaina už gėrį? Reikia jau visokias statulėles nuimti nuo lentynos ir krauti toliau knygas, nes jau viena ant kitos guli, o man taip gera ant širdies, jog visos jos - mano. Viskas, nebesiimsiu knygų iš bibliotekos, o skaitysiu savas. Ech, knygųlaikymomanė, teh-hee.

Reikia mokytis biologiją su anglų, bet ne, nesimokau.
Ir tik dabar prisiminiau, jog atidaviau tėvui Murakamio "Norvegų Giria". Shit.

Ｔｅｈｈｅｅ

Niekados nebuvau jautusi tiek baimės atmerkti akis, kaip šią naktį.
Bildukai, o gal laidai traukiasi? Kad ir kas ten būtų - katinas ant kojų. Spaudimas pakilo, pradėjau vartytis, kad, jeigu ten mama, atrodytų, jog miegu. Bijojau įkvėpti ar iškvėpti, pasikasyti nosį ar šiaip pajudint bent raumenį.
Ir galvoje vis sukosi mintys, jog, kad ir kas ten būtų, kambaryje juk yra katinas, tad jeigu ką nenumirsiu, jog nereikia bijoti kažko, dvasių neegzistuoja, bildukai??? Nežinau kiek jau buvo, turbūt 03:xx. Štai ką reiškia, kai atsiveri per daug žmogui naktimis arba, kitaip tariant, esi atviras naktimis.

Kokios mano dienos? Geros, o gal atvirkščiai - prastos.

Žingsnis traukia viską iš manęs. Pirmai megztinis, dabar - skėtis.
Jie turbūt kažkokius magnetus ten turi, kurie verčia ateiti kitą savaitę.

Atvirumas.
I just need a paper with a pencil. I never thought that it could feel so good to write things on that sheet and then give it to the person who's important to me. Never tried, but now I know.

I'm a total bitch, yes. Kill me, but before that slap as hard as you can.
Nežinau kas man užėjo. I'm a newbie in this world

Ｗｈａｔ Ｔｈｅ ＨＥＬＬ？

The tittle.

Nesąmoninga diena, prisiekiu.
Ką gero nuveikiau? Pramiegojau, likau namie : tvarkiausi, išploviau indus, susitvarkiau popierius, išsiploviau galvą.
Epic, nieko daugiau.

Maža to, kad vienos ausinės neveikia, nes nuroviau laidą, tai ir antros neveikia, nes ten laidas išvis vos laikosi. Noriu verkti, labai.

Gyvenimas eina.
Keista žiūrėti į žmogų, greičiau į jo nuotraukas, kuriose jis vaikas, paauglys ir suaugęs.
nežinau kodėl, bet noriu verkti, o kartu ir šypsotis. Graudu, tačiau tuo pačiu metu - gera.
Turbūt kažkas man nuleido iš dangaus angelą, o gal aš buvau pasiūsta tam angelui, kad galėčiau šildytis jo skleidžiamu gėriu.
Pesimizmas vis dar galvoje, bet man nebaisu pasakyti tai, ką galvoju, ar užrašyti, nes tada įsiplėsti gali diskusija " kodėl tu taip galvoji?".
pažiūrėsim, ar užkeikimas sulūš šį kartą.

mano gilė paleido šaknis !
šiandien besitvarkydama stalą akies kampučiu pastebėjau, kad kažkoks daigelis lenda pro dirvožemį. Mama netikėjo, jog kažkas išaugs, bet štai - viltis. Turėsiu savo nuosavą Ąžuolą tad. Parašiau ir pajutau vasarišką atmosferą. Tikiuosi jis užaugs sveikas.

Miestas, vairavimas, ausinės, filmas, atsiskaitymas, susitikimas, ilgesys, noras, pyktis, neviltis, laimė, ašaros, šypsena, nervavimasis, prisiminimai, istorijos, knygos, šeima, gimtadienis, autobusas.

Nežinau ką žinau.
PADĖKIT GIMTADIENIO PLANAVIMO DEIVĖS SUPLANUOTI KĄ VEIKTI PER TĄ DIDŽIĄ DIENĄ, NES AŠ NENORIU NIEKO ŠVĘSTI, TIK GERTI ARBATĄ.
Nya~

Ｋｉｎｄ ｏｆ ｍｙ ｃａｓｔｌｅ

Nein, nein, nein.
Gyvenimas eina, kaip ir turėtų eiti, o gal ne, gal aš meluoju?
Absurdiškas įrašas apie nieką, nes viskas aišku. Nemanau, jog reikia kažką sakyti, nežinau ar išvis ko reikėtų šiuo metu. Ak, taip - laisvės : laisvos popietės, krūtinės ir užkloto.

Pusiaukelė į Tryjų Kryžių Kalną, giedras dangus ir jokio rūpesčio - PERFECT.

Jis neegzistuoja tapęs tuom, kas egzistuoja - Ramūnas Jaras.
Nuostabi knyga - absurdas.

Aš eisiu takeliu, tuo, kurio kelio man niekas nerodė,
Ir skinsiu mėlynas tulpes jo pakrašty
O vėliau raudosiu, jog praėjo metai mano
Ties keliu kurį radau pati.

Jaučiuosi gerai, gyvenu puikiai ir dėjau aš skersai :D
Ir tiesą pasakius, dabar aš turėčiau daryti lietuvių kalbą, nes ryt didelis testas, tačiau sėdžiu ir nežinia ko laukiu ties PC.

Ši daina mane išves iš proto.
Štai ką reiškia pasiklausyti su max volume, per ausines, TWICE, nieko negirdint aplink ( net savų minčių) ir su miegustišku snukeliu.
Dienos buvo super, naktys tuo labiau, krūtinė minšta ir miegas tralalala.
Miglė išvažiavo, aš nesupratau, kur jinai prapuolė, palikus mus abu.

Ｐｅｎｋｔａｄｉｅｎｉｓ

Fantastiška.
Baigiau Ramūno Jaro " Dzen Dzen".
Absurdas, nesąmonės ir šūdas? Taip.
Trumpi apsakymai, sukeliantys šiurpius ir įdomius vaizdinius.
Emanuelė, striptizo šokėja, kurios lūpų kampučiai pasiekė blauzdas.
Kitiems gal nešiurpu, tačia man sukėlė tikrai nemalonią emociją.
Taigi, nurašytos mintys ir nauja knyga rankose. Šį kartą paėmiau Kafkos "Laiškas Tėvui". Daug biografijos, kurios man reikės pirmadienio teste. Puiku! Pradėsiu skaityti patį kūrinį, nes kiek biografijoje buvo rašoma, tai turėtų būti neblogas.

Pagaliau penktadienis, nors daug darbo, planų, tvarkymosi ir kitų darbų.
O šeštadienis bus gėris- puota.

Visi daro mažų grupelių susitikimus, o maniškiai planuoja apie stogus, gėris.
Nekantrauju sužinoti, kokį stogą pasirinks Eipas.

Gyvenimas - geras dalykas.
Pagaliau galima bus miegoti iki pietų, ech.

天運

Džiaugtis ar liūdėti?
Gyvenk ir patirk tai.

No idea, I had great 2h therapeutics, opened my mind and just forgot the time.
Jeigu mama nebūtų paskambinusi ir pasakius, kad jau, kaip valanda turiu būti namie, tai ir išbūčiau ten visą naktį.

Juk galiu žavėtis, tiesa?
Pirmą kartą gyvenime, o gal ir antrą, suklaidinu žmones, tačiau šį kartą esu suprasta, turbūt.

Vos nemiriau iš viso grožio, o jau buvo skeltas planas, jog mamą kvies.
Men.

ＩＮＴＰ

O taip!
Keista, kad žmonės dar turi tipų aprašymus, o greičiau - kad tokie tipai išvis egzistuoja.
Aš dievinu saviškį, nes jis mane apibūdina nuo A iki V, o ir raidės gražios.
Visgi, nežinau ar tai gerai, ar ne. Reikia pamiršti tai, bet ai.

Nežinau, gal diena buvo gera ir puiki, o gal sušikta ir bloga.
Epicness. I somehow like it.
Visi pošli, prisiekiu.
Akvilių aš myliu, tad ji yra special, bet kai rašo vyrai - darosi baugu.
Telefonai, e-mail, susitikimai... AR galima viską ištrinti? Na žinot, kaip su trintuku, nes man baisu.
Jaučiuosi, kaip mažas kačiukas vilko delnuose, lyg man kabina makaronus, o aš, patiklusis, viskuom tikiu. Taip negalima juk. Viskas, reikia imtis plano A.
Šiek tiek, visgi, nupasakosiu, kas buvo vakar.

Jaučiausi kakiškai, todėl tupėjau namie visą dieną, o kai Ą sužinojo, tai paklausė ar galėtų atvažiuoti. Na, jios paminėjo arbatos gėrimą, tad sutikau ir pasakiau, jog pasitiksiu jį. Jis vis dar neatpažįsta manęs tamsoje. Pasiėmė mano skėtį ir laikė, nors aš radikaliai nenorėjau jo atiduoti.
Nuėjom pas O, nes man reikėjo jai užnešti kietąjį diską. Nežinau kaip, bet Ą sugebėjo užstrigti tarp dviejų stulpų su mano skėčiu " I got stuck between those two poles", o man mintyse atsigamino pokalbis su Akvilium apie poles.
Taigi, pakilom iki jos etaža, jau rėkt pradėjau laiptinėje, nes tas veiksmas - skambutis, bet ji negirdėjo. Paskambinau į duris. Atidarė. Ą prisistato, o ji " k-ką?", jis pakartoja, " Aš Oksana, malonu, o tu-čia jo vaikinas?"
Nežinau, turbūt jau išmokau nereikšti emocijų ant veido, bet tuo momentu pasijutau, kaip akmuo ir rodėsi skruostai tuoj sprogs, " Ne, kolkas". IGNORUOJU.
Įėjom, mums pasiūlė arbatos. Ir prasidėjo kalbėjimai, diskusijos ir etc.
Jis ją suvartė sus vo batais, man kareiviniai yra kerzai ir moteris visada teisi, o jis jai 5 punktus išdėstė, kuom jie geri. Vėliau jos noru " jauskis kaip namie" jis atidarė šaldytuvą ir pasiėmė maisto, o ji sedėjo išpūtusi akis ir žiūrėjo į mane, lyg "Ką jis daro?", o man buvo smagu, nes amn tokie žmonės patinka. Vėliau ji bandė atidaryti uogienę " Na ką, reikia vyriškos jėgos", aš jai " tu kieno čia prašai pagalbos?", ji " O tu ką, jaicus turi?", pasiėmusi uogienės atidarytuvą ji bandė ją atidaryti 1 min, jau po visko Ą ir sako " O nebuvo lengviau įkišti peilį?" , " NE". Tai reikėjo nufilmuoti, nes atrodė, kaip iš " Dar Pažiūrėsim".
Vėliau išėjau iš virtuvės ir ji spėjo jam pasakyti, kad ilgi plaukai - gyvenimo didžiausia priklausomybė. O atėjus pas juos pamačiau, kad jis išsileido plaukus. NEGALIU ŽIŪRĖTI Į JO PUSĘ, NES HE SPARCKLES TOO MUCH. Argh.
Užkilo pokalbis apie mano suaugimą, akd aš niekados nesubręsiu ir jis ją "užpuolė" - o ką tu vadini subrendimu? Kuo ji nesubrendus? O O sedi ir galvoja ką pasakyti ir man tik akys blizga, kad jis iškėlė tokį dalyką, nes aš visada vėjais nupučiu tokias diskusijas.
Visą laiką, kol pas ją sedėjom, kalbėjom lietuviškai, bet ant galo jis prakalbo angliškai ir pastebėjau, kad O tai nepatiko, kad jo negatyvumas jai kažkas nepriimtina, o aš sėdžiu ir šypsausi, nes mane tai žavi. " Jūs abu keisti" ir ji išėjo sukelti nuotraukų į kietąjį diską.
Išploviau indus ir atsisėdau. Ji įjungė savo RnB ir man pradėjo skaudėti galvą, bet Ą įsijungė savo muziką. " Does this suit your taste?" -nod- , "Then it's ok". Ilgainiui mus užkniso laukti, ens atrodė, kad ji ten nieko nedaro, todėl palikau jai tą kietąjį diską ir išėjom pas mane. Išgėrė kavą, o aš kakavą, kalbėjom pirmą kartą lietuviškai, nes buvo toks gilesnis pokalbis. jaučiau, kad viduje kažkas barška, kad tuoj ašarosis akys prisimenant visą vaikystę, bet viskas buvo gerai.
"Ar tu visada sėdi taip toli nuo kitų?" aiškinimai, aiškinimai.

O šiandien nusipirkau antrą dalį iš "Vampyrų Kronikos" knygų. NO idea kada bus galimybė perskaityti, but I has it!
Vėliau buvo diskusija su Ą dėl ko aš perku CD's ir knygas. Akviliau we have a rare trait! Nice.
Rytoj į mokyklą, o aš taip tingiu. Ech. Reikės "išmesti" telefoną.

ｆｉｒｓｔ ｉｓ ｔｈｅ ｌａｓｔ

Kas gali būti geriu už ėjimą miegoti anksti ryte, neėjimą į mokyklą, susitikimą su artimu žmogumi ir nuostabų koncertą? ogi- NIEKO.

Taip, praleidau mokyklą, nes jaučiausi šūdinai, nemėgstu šių dienų.
Sutikau Akvilių pavėlavusi beveik valanda, bet tuo metu jau buvau 6 danguje, nes gavau gana ilgą atsakymą į savo e-mail'ą.
Nuėjom į biblioteką, kurioje turėjau ieškoti nežinia ko ir nežinia kur, tačiau vakare gavau nupiešta planą, kur turėjau ieškoti knygos. JUk ne kiekvienas žodį "apdulkusi" supranta, jog knyga turi gulėti ANT lentynos, o ne tarp knygų. Ką gi. Teks VĖL važiuoti.
Nuėjom į Mažvydą, į McDonald'ą - pavalgyti ir pasinaudoti, kaip visada, teikiamomis paslaugomis. Akvilius ant manęs pyko, bet dabar dar labiau pyks, jeigu kažkas bus.
Taigi, parvažavau namo vos ne su laiku, kai mama turėjo pasiekti namus, tad iškart kibau į darbą atrašyti ilgą e-mail'ą, ant kurio išėjo beveik visas laikas iki išvažiavimo.
O žmonių!!! Atvažiavome kiek vėliau, negu Jurga pradėjo dainuoti. Netyčiomis nusukau į vyrų WC ir manęs net nesustabdė. Gerai, kad pati supratau, kad ne ten nusukau.
Taigi, talikom reikalus ir nuėjom į sceną ar salę, nežinau, kaip tą vietą vadinti.
Tamsu, nesuprasi kur koks sektorius, kokia eilė, sėdynė. Vos ne vos radom, įsitaisėm ir laukėm.
1) Man nepatiko, kaip pasirodė Jurga. Bent jau jos tas vartymasis ar kažkoks voodoo judesėlis atrodė ne kaip.
Prasidėjo plojimai, ant scenos jau įsijungtinėja šviesos ir užgroja " The Sun Never Shines On Tv".
Džiaugiuosi, kad Miglė mane užvarė ant jų ir 5 savaitės jie nebaigė groti per mano playlist'ą, nes žinojau visas dainas išskyrus 3, kurios, turbūt, yra naujausiame albume.
Bugnininkas atrodė, lyg velnias, lyg skeletas. Labai keistas buvo jo apšvietimas.
Taip pat mane nustębino tai, jog jie neturi bosisto, bet kam pop muzikai reikalingas jis?
Nepamenu kuri daina grojo,bet man širdis vos ne suplyšo ir norėjau pravirkti. Gyvas balsas toks pasakiškas. O kai jis tempė natą, tai sedėjau akis išpūtus, nes tokia švari ji buvo ir nelūžo net. Fantastiška.
Mane ir mamą labai nustębino žiūrovai, kurie sedėjo prieš mus. 3 drunk girls and 1 fat guy. Matėsi, jog jis nugirdina jas ir kabina kiekvieną atskirai. Viena jau vos sedėjo. Ir idiotai kažkokie - per liūdną dainą kilnojo puodelį ir šūkavo, o per linksmą užžiebė žiebtuvėlį. Visiškai lame. Blondinė 10 kartų bandė susirišti plaukus, bet jai vis nepavyko arba jai reikėjo kvailo dėmesio. Ačiū dievui jie išėjo vėliau.
a-ha vis grojo, vis stipriau žmonės plojo, vis geresnės dainos - tiesiog nuostabu.
Keista, kad Butterfly jie sudainavo viduryje koncerto. Tikėjausi, jog bus viena iš paskutiniųjų, bet dėja. Jau kai ją dainavo, tai nemačiau scenos, viskas priš akis buvo tik mėlynos dėmės, bet kam reikalingas vaizdas, kai yra ausys.
Kai pradėjo groti Scoundrel Days tai rėkiau " O dieve, kaip faina". JUk viena iš mėgstamiausių ir dar taip sudainuota.
Viskas buvo aukščiau geriausios ribos, kol negrįžo tie keturi idiotai. Bet ilgainiui vėl išėjo.
Paskambinau Ažuolui , pasirodo, ant paskutinės dainos, paskutinių akimirkų, kai jau plojo visi. Kaip nuliūdau, bet plojau toliau, toliau, kuo ilgiau, kol jie neišėjo ir nesugrojo " Take On Me", kurios taip laukiau. Skambinau Ažuolui vėl, nes jis tikėjosi jos, bet nepakėlė, its a shame.
Jau šokinėjau, kračiausi, dainavau, plojau - atidaviau save į tą vienintelę dainą, bet viskas turi savo pabaigą. Koncertas baigėsi, bet a-ha dar stovėjo ant scenos ir lietuviai parodė save - ištraukė visus tūzus ir pradėjo ploti, kaip tik galėjo stipriau. Dėja - to buvo per mažai. Jie nulipo, žmonės išėjo. Dar spėjau pamatyti jų limuziną lauke, o dar sakiau, kad apmėtysiu jį akmenimis, nes suklaidino mane motina.
TAI BUVO FANTASTIŠKAS VAKARAS.
Pirmą kartą buvau Siemens Arenoje ir tai buvo bene puikiausias pirmasis apsilankymas.
Tikrai gaila, kad juos pamilau per vėlai. But sorry for me not being alive for 30 years and in Norway.
Those guys are not dead yet, we still have them and for that we must be happy. Maybe, one day, they will sing again, all three of them.

The Normal Day

Na kas pasakys, kad tokios dienos nėra kažkuo žavios?
Turbūt tik tie, kurie to žavumo nepastebi arba nenori pastėbėti, o gal tiesiog jie išvis nemato, kaip dienos bėga.

Ruduo, kas sakė, jog tu negali būti nuostabesnis už vasarą ar pavasarį, ar žiemą?

"Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo"

Mano naglumas, o gal žmogaus noras atnešė kažko kito į šį mažą ir keistą pasaulį, kurį matau iš šių mažų žalių akučių.

Atsikėliau anksti, o gal vėlai, nežinau. Laiką teko pasukti atgal, jau n-tąjį kartą.
Pramerkus akis pamačiau saulės skleidžiamą šviesą ir tuščią mėlynumą. Dievinu tokias dienas, nes tik per jas galiu grožėtis jomis per langą, tačiau šiandien teko pakeisti nuobodžią rūtiną.
Pagaliau, po dviejų metų, kambaryje išvydau visumą. " Tebūnie Šviesa!"
Gera visgi turėti auksarankius savo šeimoje.
Pavėlavusi buvau pristatytą į Senamiestį, kuriame jau pradedu gyventi (?).
Su Šunkarviuku perėjom pusę miesto, aišku, pirmai užeidamos į Coffe-Inn'ą, aka Our Place. Vėliau pasimėgavom rudens skleidžiamu gėriu Sereikiškių parke. Koks tas gėris? Man smagu žiūrėti į vaikų laimingas akimirkas iš tolo, ypač, kai prisimeni pati save jų amžiuje. Vėjas gaivumas, šiluma, saulė ir kava, kuri jau pradeda šalti, o greičiau jau yra šalta, bet nuo to ji dar skanesnė.
Vėliau grįžom į Vilniaus Coffe-Inn'ą, nes Šunkarviukas norėjo valgyti, tad teko prastovėti gana ilgą eilę. Bet buvo verta, nes aš pasinaudojau jo teikiamais malonumais, o Akvilius gavo paskutinį sumuštinį su Saliamiu. What can be better?
Nuėjom Į Prancūzparkį ( pagaliau supratau kas per vieta). Sedėjom ir juokėmės iš žmogui suteiktos vaizduotės, kol galiausiai neužėjo tema apie P. ( nors ji buvo jau įsigalėjusi seniai, seniai). " Invite him". Po didžiausių negalavimų nusprendėm pakviesti jį ir nuo Vokiečių teko kojomis eiti (yes) iki Lukiškių. Palaukėm ir sulaukėm. JIs buvo su juodu paltu (YES, jis žadėjo). Lipom į Tauro kalną, greičiau jie man padėjo užkopti, nes aš netvėriau ant kojų iš juoko. Užlipom, apjuokėm šuniuką, kuriam mestas pagaliukas buvo per didelis, aptarėm žemėlapį, matomą vaizdą ir ėjom toliau. Grįžom į Prancūzparkį. P darė shot'us, o mes dainavom ir vaikštinėjom per fontaną ir sava kalbėjom apie beržiuką. Pakilom. Sekantis tikslas- Užupis. Žygiavom visokiais kiemeliais. Buvom užėję netoli bažnyčios, kuri labai kelia šiurpuliukus, nes stovi nežinia kur ir atrodo, kaip apleista.
Bet po to priėjom mūsų tikslą ir P pradėjo mus blykstinti. We could have gone blind, dude! But it was a lot of fun. Perėjom tiltelį, kuris buvo atvertas, tad teko eiti per kimą, kuriame buvo nereali architektūra. Šiek tiek su Akvilium pasiseilinom ir ėjom toliau. Vargas negalais pasiekėm Sereikiškes, kuriose pasisupom, prikalbėjom some shit -" Shit shits shit". Pasisupom, vėliau aš dingau ir mane "pamokė" blykstė į akį. Really now. Dar buvo kalba apie Boy which cut his penis. Paminėsiu, jog jo negatyvios mintys tiesiog žavi. Vėliau žygiavom į stotelę, nes Akvilius turėjo važiuoti namo, bet kol ėjom, mus sekė Kiss Halloween'o group. They even started to sing Kiss song " I was made for loving you". Taigi išlydėjom Akvilių ir ėjom ant Baltojo tilto, pasigrožėti nuostabiu kažkuo ( dantų krapštuku).
Ėjom palei upę, kalbėjom shit, vėliau užlipom po tiltu ir man šovė idėja " Važiuojam pas mane, turiu Kugelio". And that's how we were on our way to my place. " Your not afraid of inviting me?" Prisiekiu, jog nieko nemaniau, kai mintį pasakiau, nes norėjau valgyti, o jis irgi, tad kodėl ne? Plius, jis nežinojo Fabijoniškių. ( Jau pradedu priprasti žiūrėti jam į akis, yay). O kai skambino mama, net nepasakiau, jos aš ir P keliaujam pas mane. Oh well. Atvykom. Valgėm, juokėmės, jis sutvarkė man kompiuterį ( somewhat), įkėlė nuotraukas, jas pakomentavo su orgazmu garse ( no idea, bet jis visada taip kalba, lyg koks madman). Pažiųėjom dvi serijas of " The most WTF anime in the XXI century". Išgėrėm arbatos su pyragu, kuris jam patiko (reikės ryte jai perduoti jo žodžius). Vėliau palydėjau jį iki stotelės, praleidom du troleibusus, bet stovėdami prie tvoros kalbėjomės apie mokyklą. Buvo gera, nes, jeigu tokius žodžius būčiau išgirdusi prieš porą metų - viskas būtų kitaip, o gal ir ne. Bet tai šiek tiek padėjo.

Buvo puiki diena.
Neskaitant to, kad nepriliečiau knygų, o ryt laukia kontrolinis, bet kam tai rūpi?
I adore you, P and Akviliau.
The series just keeps going.