2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis

jausmas

Prisiekiau sau pačiai, jog visas šitas mėšlas baigsis, jog nebereikės galvoti ar daryti dar kažką, tačiau ne, tu buvai teisus, tas šiknius ateina tada, kai yra labiausiai nelaukiamas.
Šeštadienį išvažiuoju į Fuxų stovyklą, kurioje tikiuosi negalvoti apie tave, negalvoti apie kažką, kas primintų mus, galvoti apie žmoną ir draugus, tuo tarpu rasti naujus. Turėčiau džiaugtis, bent šiek tiek, jog atrinko mane, tačiau būdama šioje būsenoje nenoriu niekur eiti, nieko daryti išskyrus tai, jog noriu išvažiuoti ant savo dviračio kur nors toli, jokio skirtumo kur. Ir iš dalies jokio skirtumo ar dviračio ( bėje, pavadinau jį Dvaru ) padanga sprogs.
Atrodo tiek daug emocijų, kurias noriu išrašyti, padaryti nuotraukas, tačiau jos atrodo tokios banalios, kad net graudu. Esu romantikė iš didžiosios R, o tu esi ąsilas iš didžiosios Ą.
Na, bent viskas leidžia šiek tiek apsiraminti. Ypač, kai nuo pirmadienio, ką jau čia kalbėti, antradienio ar trečiadienio bandysiu keisti savo monotonišką gyvenimą.
Kai pagalvoju, jog pedagoginis yra šalia miesto, jog galėsiu per pertraukas užbėgti kur šiltos kavos ar tiesiog vaikščioti per sniegą, grįžti namo vėlai, važinėti į jį dviračiu pavasarį ir rudienį... Kiek augalų man teks auginti kambaryje, miegoti ant čiužinio, o ne ant lovos ( mano sena svajonė ), darytis valgyti.
Tiesa, dabar geriau pagalvojus, tai mane viskas verčia šypsotis. Nbejaučiu to negalėjimo nieko daryti be tavęs būnant " mano ". Žinau, jog keitiesi, jog nebeesi tas pats, kurį pažinojau, tačiau žinau, jog esi gyvas ir tai mane verčia judėti toliau. Taip, tu turėsi kitas, o gal tą vieną TĄ, o aš bandysiu ignoruoti viską, kaip dariau iki šiol, arba tiesiog išvažiuosiu su žmona į Olandiją ir mes ten susituoksime, tačiau ir ji ras TĄ vienintelį, o aš klaidžiosiu viena toliau, o gal ir vėl į mano gyvenimą įeis nelauktai kažkas, kaip tai padarei tu, greičiau jūs.
Ir kodėl aš tauškiu apie tokius idiotiškus dalykus, kai niekam jie nerūpi, net man.
Tu mane jau pamiršai, aš bandau kovoti su prisiminimais ir tiek.
Norėčiau dar kartą tave pamatyti, nes žinau, jog kalbėti nesugebėčiau.
Tralialia

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą