mergaitė pakilo per aukštai, jog nebejautė savęs pačios egzitavimo ribų . Jai taip gera, jog ji net nebežino ir bnebemoka skraidyti tiesiai. Ji krenta žemyn į aukštumą, o tai suvokia ne visi, nes kiekvienas yra per sunkus žodis. Mergaitė bėgo ir bėgst toliau, kol nesusižudys jos esybė ir būtybė, ji myli abi, tačiau taip geriau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą