ilgiausia diena

pati ilgiausia diena mano gyvenime turbūt. nuo pat ryto ji kažkokia keista. kolį parašiau per valandą, per valandą grįžau namo ir laukiau iki dviejų, kada turėjau eiti pas Ugnę arbatos. O taip norėjau nueiti į galerijaą, kuri, pasirodo, nuo dvyliktos tik dirba. Jaučiu rytoj pasiimsiu ką užkąsti arba nueisiu į Rimi, pasibastysiu mieste iki penktos, pasedėsiu teatre, o vakare gal Sereikiškėse knygą skaitysiu. Būtų visai smagu negrįžti ryt iki vėlumos, grįžti paskutiniu autobusu. rankos šiandien drebėjo, kaip išprotėjusios, tiesiog plaukiojo tavo atvaizdas man prieš akis, rankos laikė telefoną ir telaukė, kol galės nusiųsti žinutę, tačiau žinau, jog tai hormonų audra, jog galiu tvardytis, o šitos ašaros tik nuramins mane su valerijono stikliuku po ranka. tačiau jaučiu, jog neištversiu, jog nusiųsiu, net jeigu tai ir nebeturės reikšmės. paskutinė žinutė, kad daugiau neplaukiotų viskas prieš akis. karpau maikę, planuoju tolimesnius gyvenimo veikalus. jaučiu šeštadienį eisiu į saloną, pasedėsiu, nusišypsosiu, užsirašysiu į kitą, parašysiu porai dar ir susiplanuosiu dar daugiau mėšlo. mano plaukai ataugo šiek tiek, reikės tuo pačiu nuvažiuoti nusipirkti mėlynų dažų. reik ryt gerai anglų atsiskaityti ir parodyt špygą pasauliui. o diena vis dar tęsiasi, ji nesibaigia