nežinau

Sunku kvėpuoti. Jeigu jie diagnozuotų man vėžį vargu ar aš bijočiau mirti. Vargu ar aš galvočiau apie bet ką kitą, kaip ... viskas, kas man liko yra istorijos užrašų forma, nes jose paskęsta visas liūdesys, visos emocijos ir jaučiuosi tuščia. Aš neturiu su kuo galėčiau pakalbėti apie tai, tik Alisę. Jau tada sau pasakiau, jog einu iš proto. Jaučiuosi, kaip koala. Niekas nebėra svarbu išskyrus žydrą dangų, nekantrauju jį pavaizduoti istorijoje.