2012 m. vasario 5 d., sekmadienis

debesėlis

vis dar virš manęs skraido tas mažylis. Dar iki šiandien turėjau kitokią jo teoriją, tačiau susiprotėjau beplaudama pradangintus plaukus, jog viskas kitu kampu pasikreipė jau prieš kelias savaites. Dar vakar sedėdama mergaitė savęs paklausė " ką aš darau, ką TU darai su savimi", tačiau toliau sedėjo ir skausmo šuliny šypsojosi gyvenimui. Tą patį darė ji ir šiandien, kai jos gyvenimas krito ant šaltų plytelių, tačiau tai nauja pradžia - ji pasakė sau ir savo mamai. Aš vis dar nesuvokiu ką darau, tačiau nejaučiu nieko, tiesiog einu pirmyn. Kai kažkas nupūs šitą debesėlį gal ir verks mažoji mergaitė, jog darė kvailystes, o gal šypsosis, jog išnaudojo jaunyste su kaupu. Tačiau viskas gerai. Tai yra puiku !

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą