2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

linija

pavargau, vėl. nemėgstu tokių įterptinių dienų. šiandien turėjo šviesti saulė, turėjau šypsotis ir gerti sangrią po baru. viskas yra taip juokinga, kad apgailėtina. valerijonas manęs nebedžiugina, o daugiau, nei dešimt tablečių nenoriu gerti. taip, kaip aš jas visad grauždavau - išgėriau šį kartą. manau galėsiu padaryti kažką rodo iš buteliukų. nieko nevalgau, bet ir nereik. Voverė vakar įvarė viltį ir šoką, tačiau viskas gerai. sunku suvokt kažką. viskame matau tave, tačiau kas tu aš nežinau. ryt vėl tapsiu ryžikė. greit kirpsiuos kepurėle, net jeigu man tai ir netinka. man neberūpi šitas kiautas, aš nebetelpu jame. mano ausys pasikeitė. noriu tų mėlinų kamščių, jie nuostabūs ir jau neberūpi, jog dviejų centimetrų. aš būsiu tobula mokytoja, kurgi ne. einu geriau rašyti istoriją, kuri atsipindi mane, kaip ir visos likusios. Klausausi Yello Remaster Series albumą, kuris tiesiog nuostabus. ausys nenori girdėti trankių melodijų, o matyti spalvongas iliuzijas sapnų pasaulyje. parduosiu organą, susimokėsiu už mokslus ir paskirsiu kambarį orchidėjoms, kurias beviltiškai pamilau. šitas beviltiškumo jausmas man nepažįstamas. gersim ryt - aš ir mano nematomas draugas, vaikystėj suvokiamas, kaip tas, kuriuo aš turėjau gimti, o sekmadienį į žmones aš grįšiu, kur šypsosiuos ir pamiršiu skausmą

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą