Na kas pasakys, kad tokios dienos nėra kažkuo žavios?
Turbūt tik tie, kurie to žavumo nepastebi arba nenori pastėbėti, o gal tiesiog jie išvis nemato, kaip dienos bėga.
Ruduo, kas sakė, jog tu negali būti nuostabesnis už vasarą ar pavasarį, ar žiemą?
"Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo"
Mano naglumas, o gal žmogaus noras atnešė kažko kito į šį mažą ir keistą pasaulį, kurį matau iš šių mažų žalių akučių.
Atsikėliau anksti, o gal vėlai, nežinau. Laiką teko pasukti atgal, jau n-tąjį kartą.
Pramerkus akis pamačiau saulės skleidžiamą šviesą ir tuščią mėlynumą. Dievinu tokias dienas, nes tik per jas galiu grožėtis jomis per langą, tačiau šiandien teko pakeisti nuobodžią rūtiną.
Pagaliau, po dviejų metų, kambaryje išvydau visumą. " Tebūnie Šviesa!"
Gera visgi turėti auksarankius savo šeimoje.
Pavėlavusi buvau pristatytą į Senamiestį, kuriame jau pradedu gyventi (?).
Su Šunkarviuku perėjom pusę miesto, aišku, pirmai užeidamos į Coffe-Inn'ą, aka Our Place. Vėliau pasimėgavom rudens skleidžiamu gėriu Sereikiškių parke. Koks tas gėris? Man smagu žiūrėti į vaikų laimingas akimirkas iš tolo, ypač, kai prisimeni pati save jų amžiuje. Vėjas gaivumas, šiluma, saulė ir kava, kuri jau pradeda šalti, o greičiau jau yra šalta, bet nuo to ji dar skanesnė.
Vėliau grįžom į Vilniaus Coffe-Inn'ą, nes Šunkarviukas norėjo valgyti, tad teko prastovėti gana ilgą eilę. Bet buvo verta, nes aš pasinaudojau jo teikiamais malonumais, o Akvilius gavo paskutinį sumuštinį su Saliamiu. What can be better?
Nuėjom Į Prancūzparkį ( pagaliau supratau kas per vieta). Sedėjom ir juokėmės iš žmogui suteiktos vaizduotės, kol galiausiai neužėjo tema apie P. ( nors ji buvo jau įsigalėjusi seniai, seniai). " Invite him". Po didžiausių negalavimų nusprendėm pakviesti jį ir nuo Vokiečių teko kojomis eiti (yes) iki Lukiškių. Palaukėm ir sulaukėm. JIs buvo su juodu paltu (YES, jis žadėjo). Lipom į Tauro kalną, greičiau jie man padėjo užkopti, nes aš netvėriau ant kojų iš juoko. Užlipom, apjuokėm šuniuką, kuriam mestas pagaliukas buvo per didelis, aptarėm žemėlapį, matomą vaizdą ir ėjom toliau. Grįžom į Prancūzparkį. P darė shot'us, o mes dainavom ir vaikštinėjom per fontaną ir sava kalbėjom apie beržiuką. Pakilom. Sekantis tikslas- Užupis. Žygiavom visokiais kiemeliais. Buvom užėję netoli bažnyčios, kuri labai kelia šiurpuliukus, nes stovi nežinia kur ir atrodo, kaip apleista.
Bet po to priėjom mūsų tikslą ir P pradėjo mus blykstinti. We could have gone blind, dude! But it was a lot of fun. Perėjom tiltelį, kuris buvo atvertas, tad teko eiti per kimą, kuriame buvo nereali architektūra. Šiek tiek su Akvilium pasiseilinom ir ėjom toliau. Vargas negalais pasiekėm Sereikiškes, kuriose pasisupom, prikalbėjom some shit -" Shit shits shit". Pasisupom, vėliau aš dingau ir mane "pamokė" blykstė į akį. Really now. Dar buvo kalba apie Boy which cut his penis. Paminėsiu, jog jo negatyvios mintys tiesiog žavi. Vėliau žygiavom į stotelę, nes Akvilius turėjo važiuoti namo, bet kol ėjom, mus sekė Kiss Halloween'o group. They even started to sing Kiss song " I was made for loving you". Taigi išlydėjom Akvilių ir ėjom ant Baltojo tilto, pasigrožėti nuostabiu kažkuo ( dantų krapštuku).
Ėjom palei upę, kalbėjom shit, vėliau užlipom po tiltu ir man šovė idėja " Važiuojam pas mane, turiu Kugelio". And that's how we were on our way to my place. " Your not afraid of inviting me?" Prisiekiu, jog nieko nemaniau, kai mintį pasakiau, nes norėjau valgyti, o jis irgi, tad kodėl ne? Plius, jis nežinojo Fabijoniškių. ( Jau pradedu priprasti žiūrėti jam į akis, yay). O kai skambino mama, net nepasakiau, jos aš ir P keliaujam pas mane. Oh well. Atvykom. Valgėm, juokėmės, jis sutvarkė man kompiuterį ( somewhat), įkėlė nuotraukas, jas pakomentavo su orgazmu garse ( no idea, bet jis visada taip kalba, lyg koks madman). Pažiųėjom dvi serijas of " The most WTF anime in the XXI century". Išgėrėm arbatos su pyragu, kuris jam patiko (reikės ryte jai perduoti jo žodžius). Vėliau palydėjau jį iki stotelės, praleidom du troleibusus, bet stovėdami prie tvoros kalbėjomės apie mokyklą. Buvo gera, nes, jeigu tokius žodžius būčiau išgirdusi prieš porą metų - viskas būtų kitaip, o gal ir ne. Bet tai šiek tiek padėjo.
Buvo puiki diena.
Neskaitant to, kad nepriliečiau knygų, o ryt laukia kontrolinis, bet kam tai rūpi?
I adore you, P and Akviliau.
The series just keeps going.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą