Ｋｉｎｄ ｏｆ ｍｙ ｃａｓｔｌｅ

Nein, nein, nein.
Gyvenimas eina, kaip ir turėtų eiti, o gal ne, gal aš meluoju?
Absurdiškas įrašas apie nieką, nes viskas aišku. Nemanau, jog reikia kažką sakyti, nežinau ar išvis ko reikėtų šiuo metu. Ak, taip - laisvės : laisvos popietės, krūtinės ir užkloto.

Pusiaukelė į Tryjų Kryžių Kalną, giedras dangus ir jokio rūpesčio - PERFECT.

Jis neegzistuoja tapęs tuom, kas egzistuoja - Ramūnas Jaras.
Nuostabi knyga - absurdas.

Aš eisiu takeliu, tuo, kurio kelio man niekas nerodė,
Ir skinsiu mėlynas tulpes jo pakrašty
O vėliau raudosiu, jog praėjo metai mano
Ties keliu kurį radau pati.

Jaučiuosi gerai, gyvenu puikiai ir dėjau aš skersai :D
Ir tiesą pasakius, dabar aš turėčiau daryti lietuvių kalbą, nes ryt didelis testas, tačiau sėdžiu ir nežinia ko laukiu ties PC.

Ši daina mane išves iš proto.
Štai ką reiškia pasiklausyti su max volume, per ausines, TWICE, nieko negirdint aplink ( net savų minčių) ir su miegustišku snukeliu.
Dienos buvo super, naktys tuo labiau, krūtinė minšta ir miegas tralalala.
Miglė išvažiavo, aš nesupratau, kur jinai prapuolė, palikus mus abu.