ＩＮＴＰ

O taip!
Keista, kad žmonės dar turi tipų aprašymus, o greičiau - kad tokie tipai išvis egzistuoja.
Aš dievinu saviškį, nes jis mane apibūdina nuo A iki V, o ir raidės gražios.
Visgi, nežinau ar tai gerai, ar ne. Reikia pamiršti tai, bet ai.

Nežinau, gal diena buvo gera ir puiki, o gal sušikta ir bloga.
Epicness. I somehow like it.
Visi pošli, prisiekiu.
Akvilių aš myliu, tad ji yra special, bet kai rašo vyrai - darosi baugu.
Telefonai, e-mail, susitikimai... AR galima viską ištrinti? Na žinot, kaip su trintuku, nes man baisu.
Jaučiuosi, kaip mažas kačiukas vilko delnuose, lyg man kabina makaronus, o aš, patiklusis, viskuom tikiu. Taip negalima juk. Viskas, reikia imtis plano A.
Šiek tiek, visgi, nupasakosiu, kas buvo vakar.

Jaučiausi kakiškai, todėl tupėjau namie visą dieną, o kai Ą sužinojo, tai paklausė ar galėtų atvažiuoti. Na, jios paminėjo arbatos gėrimą, tad sutikau ir pasakiau, jog pasitiksiu jį. Jis vis dar neatpažįsta manęs tamsoje. Pasiėmė mano skėtį ir laikė, nors aš radikaliai nenorėjau jo atiduoti.
Nuėjom pas O, nes man reikėjo jai užnešti kietąjį diską. Nežinau kaip, bet Ą sugebėjo užstrigti tarp dviejų stulpų su mano skėčiu " I got stuck between those two poles", o man mintyse atsigamino pokalbis su Akvilium apie poles.
Taigi, pakilom iki jos etaža, jau rėkt pradėjau laiptinėje, nes tas veiksmas - skambutis, bet ji negirdėjo. Paskambinau į duris. Atidarė. Ą prisistato, o ji " k-ką?", jis pakartoja, " Aš Oksana, malonu, o tu-čia jo vaikinas?"
Nežinau, turbūt jau išmokau nereikšti emocijų ant veido, bet tuo momentu pasijutau, kaip akmuo ir rodėsi skruostai tuoj sprogs, " Ne, kolkas". IGNORUOJU.
Įėjom, mums pasiūlė arbatos. Ir prasidėjo kalbėjimai, diskusijos ir etc.
Jis ją suvartė sus vo batais, man kareiviniai yra kerzai ir moteris visada teisi, o jis jai 5 punktus išdėstė, kuom jie geri. Vėliau jos noru " jauskis kaip namie" jis atidarė šaldytuvą ir pasiėmė maisto, o ji sedėjo išpūtusi akis ir žiūrėjo į mane, lyg "Ką jis daro?", o man buvo smagu, nes amn tokie žmonės patinka. Vėliau ji bandė atidaryti uogienę " Na ką, reikia vyriškos jėgos", aš jai " tu kieno čia prašai pagalbos?", ji " O tu ką, jaicus turi?", pasiėmusi uogienės atidarytuvą ji bandė ją atidaryti 1 min, jau po visko Ą ir sako " O nebuvo lengviau įkišti peilį?" , " NE". Tai reikėjo nufilmuoti, nes atrodė, kaip iš " Dar Pažiūrėsim".
Vėliau išėjau iš virtuvės ir ji spėjo jam pasakyti, kad ilgi plaukai - gyvenimo didžiausia priklausomybė. O atėjus pas juos pamačiau, kad jis išsileido plaukus. NEGALIU ŽIŪRĖTI Į JO PUSĘ, NES HE SPARCKLES TOO MUCH. Argh.
Užkilo pokalbis apie mano suaugimą, akd aš niekados nesubręsiu ir jis ją "užpuolė" - o ką tu vadini subrendimu? Kuo ji nesubrendus? O O sedi ir galvoja ką pasakyti ir man tik akys blizga, kad jis iškėlė tokį dalyką, nes aš visada vėjais nupučiu tokias diskusijas.
Visą laiką, kol pas ją sedėjom, kalbėjom lietuviškai, bet ant galo jis prakalbo angliškai ir pastebėjau, kad O tai nepatiko, kad jo negatyvumas jai kažkas nepriimtina, o aš sėdžiu ir šypsausi, nes mane tai žavi. " Jūs abu keisti" ir ji išėjo sukelti nuotraukų į kietąjį diską.
Išploviau indus ir atsisėdau. Ji įjungė savo RnB ir man pradėjo skaudėti galvą, bet Ą įsijungė savo muziką. " Does this suit your taste?" -nod- , "Then it's ok". Ilgainiui mus užkniso laukti, ens atrodė, kad ji ten nieko nedaro, todėl palikau jai tą kietąjį diską ir išėjom pas mane. Išgėrė kavą, o aš kakavą, kalbėjom pirmą kartą lietuviškai, nes buvo toks gilesnis pokalbis. jaučiau, kad viduje kažkas barška, kad tuoj ašarosis akys prisimenant visą vaikystę, bet viskas buvo gerai.
"Ar tu visada sėdi taip toli nuo kitų?" aiškinimai, aiškinimai.

O šiandien nusipirkau antrą dalį iš "Vampyrų Kronikos" knygų. NO idea kada bus galimybė perskaityti, but I has it!
Vėliau buvo diskusija su Ą dėl ko aš perku CD's ir knygas. Akviliau we have a rare trait! Nice.
Rytoj į mokyklą, o aš taip tingiu. Ech. Reikės "išmesti" telefoną.