Ｔｈｅ ” Ｉ’ｍ ａｎ ＩＤＩＯＴ” ｄａｙ

Dievinu dienas, kai atsikeliu per vėlai, nors man reikia greit būt kažkur, tačiau gaunu žinutę, jog viskas atšaukta ir tada su FLY gulime lovoje ir mėgaujames šiluma ir jo smirdančiomis seilėmis, kurias man tenka valyti savo servetėle. But I love these moments.

Makūlatūra. Dušas. Žinutė – kvietimas susitikti ir pažadas, jog tai bus super.

Nekenčiu egoistų. Nekenčiu. Nekenčiu to, jog jie nemato manęs. Paviršutiniškumas. Jie nesupranta, visiškai nesupranta. Jiems nerūpi, kad tu atveri savo širdį ir sakai dėl kokios priežasties tavęs ten nebuvo. Jie vistiek ieškos savo tiesos mano tiesioje, kurią jie mato, lyg melą.
Sakykit, kodėl mes neatsiveriam viena kitom? Ar mum reikia žinoti visokias mūsų sielos tamsybes, kai mums gera būnant tuom, kuom rodomes kitiems. Aišku, galim atverti tas platybes, kai esam kokioje depresijoje ar kitokioje būsenoje, bet juk neliejam savo tamsumo tyrią dieną. Aš tikiuos, jog esu teisi, nes tikrai nenoriu jums rodyti kažko, ko visiškai nereikia, kas galėtų atitraukti jus nuo manęs, nes jūs man esat, kaip saulės spinduliai Manau, jog geri draugai nebūtinai viską turi žinoti vienas apie kitą – nuo mėgstamiausio maisto iki apatinių spalvos.

I lied to my mother. Yes. Dėkui, kad šiandien lijo. Vėl dykinėjom miesto gatvėmis.
Atradom Artistus, įėjom, atradom vietą.
At that moment my NIGHMARE came – LONG HAIR. Sedėjau, kaip lopė ir bandžiau nesišypsoti, o dar tos akys.
God is an idiot for creating such a beauty.
O kai atsisukau vieną akimirką, maniau, jog nukrisiu, nors nebuvo kur.
Kalbėjom, rašiau ant rankos, klausėmės muzikos, seilinausi nuo boso skleidžiamų garsų, gėrėm kas ką, rašiau ant servetėlės, kurios jis neįskaitė. Cuteness is awesome.
Turbūt su kiekvienu susitikimu mane vis labiau žavės jo negatyvumas, kurį jau šiek tiek pasisavinau. Pastebėjau tai tik namie.
Nežinau kas vyksta, bet taškausi pagal a-ha – Cannot Hide
Asum – something new.