Kiek daug norėčiau pasakyti tau. Pasakyti, jog pasiilgau, jog buvau kvaila, per daug bandžiusi apsisaugoti nuo pasaulio, jog myliu. Vis dar nežinau ar, kaip draugą, ar, kaip žmogų, esantį arčiausiai širdies.
Ir vėl atėjo sezonas, kada krenta lapai, užgroja DVAR'ai, užsimaunami ilgi kerzai - nostalgija, tai jos sezonas.
Tačiau tavęs nėra, o aš vis klausausi jų. Dainos tos pačios, tačiau niekas man nebesako " išjunk šitą nesamonę". Pasiilgau visko. Pasiilgau mūsų. Nebeprisimenu, kaip tu atrodai, koks tavo balsas. Tik prisiminimai, bet ir jie blanksta.
Šiandien berašydama rašinį " Meilė ir gamta..." vos nepravirkau. Rašyti gali kiekvienas - tiesa. Tačiau kiekvienas rašo skirtingai. O mano stilius yra toks visiškai nekoks, lyg penktokės. Tad rašiau, liejau širdį ir prisiminiau mus, tave.
Ne pirmas kartas, ne. Mes visada kentėm vienas nuo kito - pirmai tu, o vėliau aš.
Noriu rėkti, išrėkti viską, ką turiu savyje, bet taip, kad niekas negirdėtų. Teisingai, aš tai jau darau ir to niekas nežino.
Aš supratau, kad tau neberūpi, kad man uždarytos duris į tą rojų, kuriame kažkada buvau. Esu, kaip Ieva - ištremta iš ten, kur buvo gera ir kelio atgal nėra.
Kaip sakoma, mes pradedame vertinti tik tada, kai prarandam. Priverčiau per ilgai laukti. Tačiau nelįsiu šiknon. Kad ir kaip norėčiau, tačiau, jeigu tu to nenori - taip ir bus.
Pasistenksiu įsigilinti į mokslus, į muziką ( DVAR), fotografiją ( juk nusipirkau naują fotokamerą) ir šiaip - niekam.
Išleista nauja T.A. Rudoko knyga. Pamilau šį rašytoją - jo rašymo stilių ir, iš dalies, jo išvaizdą ( tobulas mano ateities vyro įvaizdis). Daviusi mamai paskaityti jo "Pornomūzą", ji norėjo ją išmesti, tačiau neleidau. O ji man šiandien pasakė, kad kiekvienas gali rašyti žargonus, net gi aš. Išsiunčiau šią knygą tėvui į Daniją, kartu su lapuku " Nebandyk išmest, nes tada pirksi naują knygą".
Leidyklos " Kitos Knygos" knygos mane žavi. Pirmą kartą pamilau lietuvių rašytojus. Turiu tris knygas, bet kolekciją platinsiu. O pirmoji buvo Tomo Šinkariuko " Šokis". Tai buvo knyga, atvėjusi mano sielos skliautą, parodžiusi, kad pesimismas ir negatyvus mąstymas gali būti išreikštas tokiais tekstais, o tai mane pakerėjo, juk pati esu tokia. Su visais dalinuosi šia knyga, nes kiekvienas turi perskaityti tokią knygą, tiesiog - turi. O dabar geriau pagalvojus, jeigu skaitytumėte pagal DVAR'us, tai būtų aukščiausias lygmuo. Lyg silpnas siaubas.
O šiaip rekomenduočiau tmasoje pasileisti darkwave žanro dainas. Pamenu, kai pirmą kartą juos išgirdau, pagalvojau, kad neblogas dalykas, o vėliau ir pasinešiau. Nežinau, ar tie gandai, kad žmonės žudėsi, yrta tiesa, tačiau tikrai galiu teigti, kad klausantis šitos muzikos kažkas tvarkosi kūne. Man dažniausiai pradeda skaudėti rankas, kaulus, bet aš vis tiek klausausi, nes tai yra toks gėris. Tai kažkas išskirtinio. Labiausiai tinkantis, jeigu esate depresijoje arba tamsioje nuotaikoje.
aš nežinau ar dabar man tokia nuotaika, tačiau jau porą dienų velniškai skauda lūpą.
Velnias.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą