Ｔｈｅ ”Ｏｈ Ｍｙ ＧＯＤ” ｄａｙ

Pirmą kartą dėjau ant moralės ir pasidaviau jausmams.
The “ Oh My GOD” diena buvo kažkuom WTF, kažkuom LMOA.
Pradėkim nuo to, kad dieną pradėjau- per vėlai, išėjau iš namų ,į stotelę,- per anksti, senutės, autobuse, man neleido prieiti prie durų- šios užsidarė man prieš nosį, važiavau į vištų fermą- rinkti mėšlo, mano motina- vos nepasivėmė, grįžau namo- persimauti kelnių, nes anos man spaudžia pilvą, užsirašiau Pavelo numerį – dabar nenusitrina, išvažiavau į kiną- per anksti. Su mama apvaikščiojom Rimi ir galiausiai mane paleido, prieš tai apkabindama, lyg išsiskirtume amžiams. Nusprendžiau parašyti Pavelui, nes Miglė vėlavo ir drebėdama laikiau Grėjų rankose. Message Arrived. Na gerai, viskas gerai. Miglė atvyko ir mes nuėjom į mūsų salę, žiūrėti “ Č@tas”, aka “ Chatroom”. Lietuvių vertimas mane dar kartą privertė nusišypsoti su ironija kamputyje. Mes supratom, jog filmas yra “WTF?”, bet negaliu sakyti, jog totalus mėšlas. Geras psychological movie. Ėjau dėl aktoriaus, bet negaliu pasakyti, jog nepatiko, bet niekam nesiūlau jo žiūrėti. Na gerai, ten buvo kiss betwean two guys, but still.
Gavau pasiūlymą 19:30 nusigauti iki Skalvijos ir nueiti į dokumentinį filmą apie vyrą, nužudžiusį 14 žmonių. Pasakiau sau, jog man šiandien nuskilo su filmais, tad sutikau su pasiūlymu, juk ir pirmą kartą su žmogum susitinku. Kodėl gi ne, jokio skirtumo, jog drebėjau iš exitment.
Laukiau jo Kudirkoje, thank god jis manęs nepastebėjo, tad paskambino ir la la la. Nuėjom iki Skalvijos ir pamatėm “ Bilietų į 19:30 filmą NEBĖRA”. Jis atsiprašė, o aš padėkojau, nes gavau progą su juo pasivaikščioti po miestą."
Tad buvo pasiūlymas išgerti arbatos, tačiau taip, kaip esu lama ir neturėjau pinigų, sudvejojau. “ Turbūt per daug visko iš kart”.
Gedimino užkampiais brovėmės į Pilies gatvę. Juokiausi iš jo novuokumo, nes Pilies gatvė tapo Vokiečių gatve.
Nuėjom į bariuką, kuriame pilsto alų, tad šis pasiėmė 1 žl alaus ir mes nužygiavom į Sereikiškes. Ėjom ir priėjom, atsisėdom ir kalbėjom. Pasirodo, jog turim kažką bendro, bet svarbiausia, jog tai – anime. Call me idiot, bet that was a WTH moment, nes aš to nesitikėjau, VISIŠKAI NESITIKĖJAU.
Prisijuokėm, šiek tiek pasisupo, o aš grožėjausi dangumi. Velniop tas šaltis.
Vėliau ėjom į užupį, bet kur, tik ten. JIS STALKINA ŽMONES. Nesitikėjau, kad žmogų galima pažinti ir juo stebėtis visas 3h, o gal būt net ilgiau, jeigu ne laikas vykt namo.
Perėjom Vilnelę ir kilom Barbakanu, vėlgi jis mane pralinksmino manydamas, jog Barbakanas buvo kriokliai. Taigi, grožėjomės dangumi, bent jau aš – nuostabiu menuliu. Komentavo, o aš klausiausi ir diskutavau su juo. Nuo ten ėjom link Gedimino visokiais užkampiais ir gatvelėmis – jis vos nesugriovė įėjimo, kuris ten vos laikėsi.
Vėliau kažkaip išlipom į Pilies gatvę, tačiau nusukau – vėl ėjom gatvelėm. Turbūt tada jau pastebėjau, jog jis yra totalus psycho, bet man patiko. 4chan. Prisiekiu, that was a “WTF” moment. Turbūt kelias minutes rėkiau “ Oh My GOD”, nes negalėjau suprasti jo, niekaip. Jo negatyvumas mane kerėjo. Tik vėliau supratau, jog jis yra Ponas Henris, o aš Grėjus. Jis buvo, lyg narkotikas, kuriuo kompanijoje jaučiuasi “high”. Tik nesuprasiu ar kaltas buvo jis, ar peršalęs alkanas kūnas.
Pasinaudojom McDonald’u, kaip viešuoju WC ir nužygiavom į mano stotelę, taip, kaip jau buvo po dešimtos. Trylika minučių. Nuėjom į jo stotelę. Mane sužavėjo jo istorija. Jo pesimizmas. Kiekvieną kartą, kai sutinku savo sielos brolius, man taip gera sieloje, jog esu ne viena, kuri galvoja taip, kaip galvoju. Pažinti ir suvokti. Pažinti lengva, tačiau suvokti,kodėl jie taip daro – sunku. Gaila,kad jie greitai išeina, bet tikiuosi, jog šį kartą jis neišeis, nes tai pirmas kartas, kai atradau hardcore human being. Jaučiuosi visapusiškai “ maža”.
Dėkui, už puikų vakarą, juoką, naujus nuotykius ir buvimą kartu. “ Kai yra su kuo…”